- paliegis
- pãliegis sm. (1) [K], Grš, paliegỹs (3b) [K], Alk sunki, neišgydoma liga, ilgas sirgimas: Mažai valgo, persidirba, paskui pãliegį gauna Lp. Į senatvę gavo kokį pãliegį Dkš. Gali paimti paliegỹs Rdm. Jis jau senai guli pãliegiu Kb. Jis jau nuo pernai pãliegiu serga Mrj. Pãliegiu numirė merga Lp. Nuo visokio pãliegio gerai mačina ožkabarzdžių arbota Sn. Jam kokis pãliegis (džiova) Lp. ^ Vargas mūs brolis, paliegis – tai vargas ST81(B). Dieve duok pavargį, ne pãliegį! NdŽ; R236.
Dictionary of the Lithuanian Language.